Rusijos Archeologija - Rusijos Archeologai, Rusijos Archeologin S Vietos, Nikolajus Maras, Sergejus Kiseliovas, Vasilijus Gorodcovas (Lithuanian, Paperback)

altinis: Wikipedia. Puslapiai: 25. Skyriuose: Rusijos archeologai, Rusijos archeologin s vietos, Nikolajus Maras, Sergejus Kiseliovas, Vasilijus Gorodcovas, Borisas Kol inas, Michailas Artamonovas, iedmario gyvenviet s, Maikopo kult ra, Aleksejus Charuzinas, Kijevo archeologin kult ra, Maltos gyvenviet, Gniozdovo kurganai, Ivanas Me ianinovas, Vladimiras Kulakovas, Anatolijus Kirpi nikovas, Duobini kap kult ra, Katakomb kult ra, Michailas Kargeris, Jevgenijus Krupnovas, Fatjanovo kult ra, Artemijus Arcichovskis, Ananjino kult ra, Fiodoras Pokrovskis, Gravet s kult ra, Piotras Jefimenko, ukin s duobelin s keramikos kult ra, Djakovo kult ra, Kobano kult ra, Dmitrijus Anu inas, Kuros-Arakso kult ra, Michailas Gerasimovas, Modlonos gyvenviet, Vera Charuzina, Gorodeco kult ra, Desnos kult ra, Ku narenkovo kult ra, Afanasjevo kult ra, Elni salos kapinynas, Kampinji kult ra, Kostionk stovyklos, Nikolajus Avenarijus, Karajakupovo kult ra, Kostionk -Avdejevo kult ra, Aleksandras Briusovas, Kelermeso pilkapiai, epcos kult ra, Sergejus Uvarovas, Gagarino gyvenviet, Kurum ios kult ra, Glazkovo kult ra, Komsos kult ra, Berezniak piliakalnis, Aba evo kult ra, Mo ino kult ra, Karel kult ra, Charinos kult ra, Kargopolio kult ra, irkovo kult ra, Gorbunovo durpynas, Lialovo kult ra, Sarkelis, Balanovo kult ra. I trauka: Nikolajus Maras (rus., 1864 m. gruod io 25 d. Kutaisis - 1934 m. gruod io 20 d. Leningradas) - rus archeologas, istorikas, kaukazie i kalb tyrin tojas. T vas kot botanikas D eimsas Maras, steig s Kutaisio botanikos sod . 1890 m. baig Sankt Peterburgo universitet . Nuo 1909 m. io universiteto profesorius. 1912 m. Peterburgo moksl akademijos, v liau TSRS moksl akademijos narys. Svarbiausia tyrin jim sritis - arm n ir gruzin filologija. I tyr ir paskelb arm n ir gruzin senosios literat ros paminkl, prad jo leisti senovini tekst iomis kalbomis leidini serij (13 t. 1900-1913 m.). Tyrin jo kaukazie i kalba...