altinis: Wikipedia. Puslapiai: 34. Skyriuose: Tokijas, Okinavos prefekt ra, Hiogo prefekt ra, Naros prefekt ra, Osakos prefekt ra, Saitamos prefekt ra, Fukuokos prefekt ra, igos prefekt ra, Nagano prefekt ra, Mij s prefekt ra, Ibarakio prefekt ra, Kioto prefekt ra, Nijigatos prefekt ra, Kanagavos prefekt ra, Jamana io prefekt ra, Fuku imos prefekt ra, Gunmos prefekt ra, To igio prefekt ra, Mijagio prefekt ra, Sagos prefekt ra, Kumamoto prefekt ra, Hirosimos prefekt ra, Kago imos prefekt ra, idzuokos prefekt ra, Ivat s prefekt ra, Vakajamos prefekt ra, ibos prefekt ra, Jamagatos prefekt ra, Ehim s prefekt ra, Gifu prefekt ra, Mijadzakio prefekt ra, Aomorio prefekt ra, Ko io prefekt ra, Okajamos prefekt ra, Jamagu io prefekt ra, Japonijos prefekt r s ra as pagal gyventoj skai i, iman s prefekt ra, Hokaidas, Toku imos prefekt ra, Japonijos prefekt r s ra as pagal plot, Totorio prefekt ra, Oitos prefekt ra, Fukujaus prefekt ra, Tojamos prefekt ra, Nagasakio prefekt ra, I ikavos prefekt ra, Kagavos prefekt ra, Ku iro subprefekt ra. I trauka: Tokijas nakt Tokijas (jap. = T ky -to) - viena i Japonijos prefekt r, kurios did ioji dalis yra Kanto lygumoje. Nors ia gyvena daugiausiai gyventoj i vis prefekt r, pagal plot ji yra tre ia nuo galo. Kadangi ia sik r Japonijos vyriausyb ir imperatori kieji r mai, Tokijas fakti kai yra Japonijos sostin . Nepaisant Tokij sudaran i administracini vienet, Tokijas konstituci kai vadinamas Tokijo miestu ir yra vienas did iausi pasaulio miest . Gyventoj skai ius prefekt roje vir ija 12 mln. Tokijas seniau buvo ma as vej kaimas, vadintas Edo. Manoma, kad miestas kurtas apie XV a. vid. Edo pavadinimu. 1457 m. Ota Dokan ia pastat Edo pil . 1590 m., Tokugava Iejasu padar Edo savo rezidencija ir, jam tapus iog nui 1603 m., miestas tapo vis al apiman ios karin s vyriausyb s centru. V lesniu Edo laikotarpiu, Edo miestas i augo vien did iausi pasaulio miest, kuriame gyventoj skai ius lenk milijo...