altinis: Wikipedia. Puslapiai: 36. Skyriuose: Difrakcija, Mi sklaida, Skersin moda, Hiugenso ir Frenelio principas, Interferencija, viesos dispersija, viesos sklaida, Rel jaus sklaida, Vaivoryk t, Optin apgaul, viesa, viesos greitis, Brokeno m kla, Fotoefektas, Atspindys, Skaidrumas, Vainikas, Bangos l is, Mira as, Fotonas, Akiniai, Kontaktiniai l iai, Kvantin optika, Geometrin optika, viesolaidis, Bang optika, Suminio da nio generacija, Visi kas vidaus atspindys, Perspektyva, Optinis s kurys, Sergejus Vavilovas, idinio nuotolis, Camera obscura, Poliarizacija, ventojo vyt jimas, Aksikonas, Adaptyvioji optika, R ko lankas, Chromatin aberacija, viesos absorbcija, Optinis pluo tas, e lis, Aktyvioji optika, Difrakcin gardel, Dioptrija, Plazmonas, Kampin skyra, Blykst, Muaras, Absorbcijos spektras, Pus e lis, Beselio pluo tas, Veidrodinis atspindys, Achromatinis objektyvas, Neurooptika, Rastras. I trauka: Difrakcija (nuo lot. "diffringere," "skaidyti dalis," "sklaidyti") - yra vadinamas bet koks nuokrypis nuo bang tiesaeigio sklidimo, nepaai kinamas bangos atspind iu arba l iu. Optikoje difrakcijos s voka yra susieta su bangin mis viesos savyb mis ir n ra paai kinama dalelin s viesos teorijos r muose. Klasikiniuose difrakcijos eksperimentuose buvo naudojami vairi form ply iai ir viesos difrakcija vis stipriau pasireik davo ply io matmenims art jant prie viesos bangos ilgio. Tuomet viesa, sklisdama pro ply, nukrypdavo nuo tiesaus kelio, o klasikinio e elio sritis buvo tuo ma esn, kuo ply io matmuo buvo artimesnis bangos ilgiui. Analogi kai buvo steb ta viesos difrakcija ties kli timi. Kuo artimesni kli ties matmenys viesos bangos ilgiui, tuo ma esn klasikinio e elio sritis u kli ties. Difrakcija buvo paai kinta Hiugenso ir Frenelio principo pagalba. viesos bangos pavir ius kiekvienu laiko momentu yra ne paprasta antrini bang gaubtin, o t bang interferencijos rezultatas. viesos difrakcijai vykti n ra b tinos bango...