altinis: Wikipedia. Puslapiai: 26. Skyriuose: Tokelau, Brit salos, Kuko Salos, Lak advipas, Lofotenas, Svalbardas, Zanzibaras, Tristanas da Kunja, Azorai, Kanados Arktinis salynas, Orknio salos, Chuano Fernandeso salos, Fenikso salos, etlando salos, Fernando de Noronija, Kuril salos, Madeiros salos, Veiko sala, Aleut salos, Koral j ros salos, Sokotra, Liank ro Uolos, Bismarko salynas, Dahlako salynas, Hebridai, iaurin em, agoso salynas, Komandoro salos, Ma ieji Antilai, Samoa salynas, Makaronezija, Perl salos, Aleksandro salynas, Sundos salos, eperdo salos, Hani o salos, Ryt Antil salos, Kiriba io salynai, Baku salynas, Bokas del Toro salynas, Karalien s arlot s salos, Blasketo salos, Kodiako salynas, Bangajaus salos, San Blaso salos, Saliamono salynas, Kantono ir Enderberio salos, il s salynas. I trauka: Tokelau - atogr salynas Ramiojo vandenyno pietuose, sudarytas i 3 koralini atol - Atafu, Nukunonu, Fakaofo. Priklauso Naujajai Zelandijai. Kartais salos taip pat vadinamos Juniono (angl. Union) vardu, kur saloms suteik kolonizatoriai (tai buvo oficialus sal vardas 1777-1948 metais). Tokelau saloje anks iau gyveno Polinezijos tautel s, atsikraus iusios i gretim sal . Nors archeologiniai kasin jimai rodo, kad ia gyventa moni jau apie 1000 met, ta iau vietinis folkloras mena tik kelet imtme i . Iki XIX a. salos buvo autarkin s, nors anglai jas atrado dar 1765 m. Apie 1860 metus salas atvyko perujie iai, ie koj moni, dirbsian i Peru kalnakasyboje. Tada jie i sive 253 vyrus, daugiausia - darbingo am iaus. D l lig, kurias atne bangini med iotojai, Peru piratai ir misionieriai, kurie band apgyvendinti 500 moni, i mir apie pus Tokelau gyventoj . 1877 m. salas u m anglai (laivybos interesais), 1889 m. jos tapo Britanijos protektoratu, nuo 1916 m. priklaus Gilberto ir Eliso sal kolonijai (dabartinis Kiribatis), o 1925 m. perduotas Naujosios Zelandijos vald ion. Salos yra valdomos remiantis Tokelau aktu (pasira ytas 1...