altinis: Wikipedia. Puslapiai: 48. Skyriuose: Amerikieti ka virtuv, Balkan virtuv, Brit virtuv, Pranc zi ka virtuv, Ryt Europos virtuv, Vidur emio j ros virtuv, ampanas, Tokajus, Bordo vynas, Burgundijos vynas, Alyvuogi aliejus, Kalvadosas, Latvi ka virtuv, Konjakas, aliasis pada as, Didriestainis, Kagoras, Airi ka virtuv, Armanjakas, Suomi ka virtuv, Pranc zi kas vynas, Dolma, Ronos sl nio vynas, Burekas, Rakija, Baland liai, Slivovica, Austri ka virtuv, Meze, vedi ka virtuv, Jufka, Kofta, Kisielius, Palinka, Feta, Var k s s relis, Pasta, Bar iai, Bo ol, Angli ki pusry iai, Airanas, Portveinas, s kepen li pa tetas, Beaujolais nouveau, Vermutas, Gulia as, Kold nai, Kroati ka virtuv, Airi kas viskis, Virtiniai, Esti ka virtuv, Provanso ol s, Musas, Teks-Meks virtuv, Riestain lis, D iuve as, Kijevo kotletas, Kompotas. I trauka: ampanas (pranc zi kai vin de Champagne) - pranc zi kas putojantis vynas. ampanu vadinamas tik putojantis vynas, pagamintas Pranc zijos ampan s provincijoje (tai tvirtinta Europos S jungos saugom kilm s nuorod taisykl se). Kituose regionuose bei alyse pagamintas pana aus tipo vynas turi b ti vadinamas ne ampanu, bet putojan iu vynu. Vis d lto tokiose alyse kaip Rusija bei Baltarusija vis dar teis tai gaminamas "Tarybinis ampanas" (rus. ) d l ten negaliojan i Europos s jungos statym . Taip pat JAV kai kurie putojan io vyno gamintojai savo produkcij vadina ampanu. ampan je vynuog s prad tos auginti dar antikos laikais. Viduram iais ampan s neputojantys vynai buvo m gstami visoje Europoje, prie gero j vaizd io prisid jo ir tai, kad Pranc zijos karaliai buvo kar nuojami Reimse, ir vietiniai vynai buvo neatsiejama kar navimo vent s dalis. XVII am iuje ampan s vynai buvo geriami Pranc zijos ir Anglijos karali dvaruose, o turtingi pary ie iai sigydavo vynuogyn ampan je. To meto vyno m g jai pageidavo labai viesaus vyno, kuris, vyndari manymu, labai prastai sendavo statin se....