altinis: Wikipedia. Puslapiai: 23. Skyriuose: Pikt ol, Sosnovskio bar tis, Trikert vagin, Dirvinis asi klis, Paprastasis kietis, Rugiag l, Baltoji balanda, liau iantysis v drynas, Balta ied notrel, Dar in li g, Patvorin vyniokl, Paprastoji barboryt, Dirvinis ridikas, Dirvinis raguolis, Paprastasis poklius, Kibusis lipikas, Dirvin na lait, Mantegacio bar tis, Smulkusis snaputis, Paprastoji gla ut, Vienamet migl, Smalkinis tvertikas, Dirvin gla ut, Didysis ilokas, Siauralapis vikis, Dar in pien, Dirvin m ta, Dirvinis godulis, D m tasis r gtis, Juodoji drign, Paprastoji il, Dirs, Paprastasis varputis, iurk tusis burnotis, Pir tuot, Did iagalv bajor, Dirvin iu ut, Vijoklinis pel virk tis, Tu ioji avi a, Dirvin raug, Dygioji usnis, Dirvin pien, Uoginis burnotis, iuk lynin kanap, Penkiapir t sidabra ol, akotoji sien ol, Smulkia ied galinsoga, Dirvinis garstukas, Bekvapis unramunis, luotinis burnotis, Blakstienotoji galinsoga, Pelinis pa iau lis, Paprastoji morka, Pelinis mie is, Rugin dirs . I trauka: Pikt ol s - augalai, augantys tose pa iose dirvose su kult riniais augalais ir konkuruojantys su jais. Pikt ol s stelbia kult rinius augalus, konkuruoja su jais d l vandens, mineralini med iag . Pikt ol tose dirvose kult riniai augalai prastai auga ir gali visi kai i nykti. D l pikt oli poveikio ma ja derlius, prast ja jo kokyb, derli u ter ia pikt oli s klos ir vegetatyvin s dalys. Baltoji balanda (Chenopodium album)Jos gyvena iki 2 met . Per vystymosi cikl subrandina s klas, jas i barsto, o v liau sunyksta. Tokios pikt ol s sudaro 2/3 vis Lietuvos pas li pikt oli . Pagal mitybos b d trumpaam s pikt ol s skirstomos tris gupes: Jos vykdo fotosintez, pa ios i dirvos apsir pina vandeniu ir mineralin mis med iagomis. J aknys trumpos, turi iulptukus, kuriais iulpia maisto med iagas i gretim augal akn . Jei alia n ra augalo, i kurio gal t siurbti med iagas, pusiau parazitin s pikt ol s pa ios siur...