altinis: Wikipedia. Puslapiai: 35. Skyriuose: Nepilni Nigerija, Nigerijos geografija, Nigerijos istorija, Nigerijos miestai, Nigerijos politikai, Nigerijos sportas, Nigerijos tautos, Benino civilizacija, Jorubai, Sokoto kalifatas, Benino karalyst, Goodluck Jonathan, 2000 m. Afrikos Taut taur, Nigerijos prezidentas, Nigerijos himnas, Umaru Yar'Adua, Nigerijos ekonomika, Nigerijos vyr futbolo rinktin, Lagosas, Aliejaus up s, Id ai, Hausai, Enugu, Kanas, Abud a, Igbominai, Biafra, Nigerijos v liava, Daura, Fulbiai, Zarija, Opobo, Kacina, Avoriai, Id ebu, Sudanas, Haded ija, Egbai, Abeokuta, Igbolandas, Oronas, Ado Ekitis, O ogbas, Kirdi, Nigerijos auk iausioji futbolo lyga, Adamavos plok iakalnis, Nigerio delta, Aba, Nigerijos herbas, Naira, Kalabaras, Maiduguris, Port Harkortas, Benino lanka, Bagarai, Ibadanas, Beninas, Kaduna, Bakasis, Abakalikis, Bau is, Akur, Asaba, Nigerijos Darbo Kongresas, Bad iai, Avka, Kaind io tvenkinys, Mandaros kalnai, Lagoso universitetas, Nigerijos ry iai, apal Vadis, Ogoni v liava, D oso plynauk t, Gongola. I trauka: Nigerija (oficialus pavadinimas Nigerijos Federacin Respublika) - federacin konstitucin Vakar Afrikos valstyb . Ribojasi su Beninu vakaruose, adu ir Kamer nu rytuose, Nigeriu iaur je ir Atlanto vandenynu (Gvin jos lanka) pietuose. Nigerija u ima 923 768 km, turi apie 150 mln. gyventoj; sostin Abud a. Trys did iausios alies etnin s grup s yra hausai, igbai ir jorubai. Apie ikikolonijin iaur s Nigerijos istorij: Sahelio civilizacija, Haus valstyb s, Kanem-Bornu Apie ikikolonijin Piet Nigerijos istorij: Benino civilizacija Dabartin Nigerija kaip politinis vienetas susiformavo tik XX a. prad ioje, britams sujungus vien vienet kelet skirting protektorat . Iki tol Nigerijos istorija buvo atskir civilizacij ir valstybi istorija. iaur s Nigerija ir Piet Nigerija, pasi ymin ios skirtingomis geografin mis ir kult rin mis savyb mis, vyst si atskirai. iaur s Nigerijoje pirmajame m s eros ...