altinis: Wikipedia. Puslapiai: 24. Skyriuose: Amazonijos ind nai, And tautos, Aravakai, Argentinos ind nai, Bolivijos ind nai, Brazilijos ind nai, Ekvadoro ind nai, Gajanos ind nai, Karibai, Kolumbijos ind nai, Paragvajaus ind nai, Peru ind nai, Venesuelos ind nai, il s ind nai, Teuel ai, Tobai, Janomamai, Gvajkurai, Kunai, Abiponai, Emberai, Diagitai, Agvarunai, Vi ai, Ajor jai, Vaoraniai, Pai tavyterai, Tainai, Mapu iai, Mokoviai, A aninkai, Mbajai, avante, Korubai, Varao, Kome ingonai, Aimarai, Saparai, Ke ujai, Maskojai, Tapietai, Ajarmakai, iripai, Alakalufai, Gvaraniai, ikitanai, Guanai, Kaljavajai, Pilagai, uarai, Kaduv jai, ane, ulupiai, Huankai, Vaunanai, Kuikurai, Lengua, Pajagvai, arua, Vapi anai, orotai, Sanapanai, Karichonai, Bakairiai, Muiskai, Munduruku, Angaitai, A uarai, Maku iai, ankai, Tupinambai, A ai, Ca ilai, e, I irai, Vaivajai, Terenai, Asuriniai, Kajapai, Enksetai, Tukano, Lukajanai, Tupinambaranai, Pano. I trauka: Teuel ai - ind n gen i grup, gyvenusi Patagonijoje. Dabar prakti kai i mir, nors seniau u m pla ias teritorijas. Pavadinimas kilo i mapudungun kalbos od i chewel che ir rei kia nars s mon s." Manoma, kad teuel ai Patagonij pasiek prie 14 500 met . Jie buvo klajokliai, vert si med iokle ir rankiojimu. iemomis gyvendavo lygumose, o vasaromis - Patagonijos And laituose. Keramikos nebuvo i vyst, bet inomi savo uol tapyba. XVI a. europie i keliautojai pasiek Patagonijos krantus (Fernando Magelano ekspedicija 1520 m.) i vydo ne prastai auk ta gius mones, kuriuos pavadino patagonais ( did iakojais"). V liau kelis imtme ius skland legendos, apie 3-4 m gio mil inus, neva gyvenusius Patagonijoje. Daug teuel mir nuo europie i atne t virusini lig, be to, XVII-XVIII a. Patagonij m ver tis mapu iai, palaipsniui asimiliav teuel gentis. XIX a. antroje pus je prasid jo Patagonijos kolonizacija, tod l vietiniai gyventojai pasitrauk atokius regionus. XIX a. pab. - XX a. pr. buvo kurtos k...