altinis: Wikipedia. Puslapiai: 33. Skyriuose: Badenas, Brandenburgas, Frankonija, Hol teinas, Lu ica, Meklenburgas, Pomeranija, Pr sija, Reino Frankonija, Saksonija, Tiuringija, Vokietijos em s, vabija, Berlynas, Karalien s Luizos tiltas, iaur s Reinas-Vestfalija, Hamburgas, Reino kra tas, Sorbai, l zvigas, Veletai, Reino kra tas-Pfalcas, Meiseno marka, Austrazija, Saksonija-Anhaltas, emutin Saksonija, Gero marka, FC Erzgebirge Aue, Svebai, Heseno landgrafyst, Ka ubai, Br menas, Badeno did ioji kunigaik tyst, Karalien s mokytoj seminarija, Saksai, Henenbergerio em lapiai, Sorb marka, Alemanai, Vagrai, Pomeranijos baltai, Mil anai, Bilungo marka, Senoji Bavarija, R ro sritis, Rostoko universitetas, vab veidrodis, Landveras, Vagrija, Riugenas, Slovincai, Ceico marka. I trauka: Berlynas - Vokietijos sostin ir did iausias alies miestas. Berlynas taip pat yra viena i Vokietijos emi (Bundesland). Tai antrasis pagal dyd miestas Europos S jungoje (po Londono). Istori kai Berlynas buvo vokie i valstybi, Pr sijos, Vokietijos imperijos ir Ryt Vokietijos sostin . Po Ryt Vokietijos ir Vakar Vokietijos suvienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine. Berlynas yra svarbus politikos, iniasklaidos, kult ros ir mokslo centras Europoje. Miestas yra svarbus transporto mazgas ir vienas lankomiausiu miest Europoje. ym s universitetai, teatrai, muziejai yra inomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kult ros darbuotojai i viso pasaulio. Berlyno istorija, naktinis gyvenimas, vairi architekt ra yra miesto ymyb s. Colln miestas, dalis pr up s saloje sik rusio dvigubo miesto Berlin-Colln, pirm kart buvo ra ti kai pamin tas 1237 m. 1244 m. buvo pirm kart ra ti kai pamin tas, kaip miestas, kuris buvo iauriniame pr up s krante. Abiem miestas 1307 m. buvo kurta rotu . iandienin s miest dalys Spandau ir Kopenick buvo slav gyvenviet s, dar prie kuriant Brandenburgo provincij, kuri 1157 m. kur Albrecht den Baren....